Belaidės apsaugos sistemos

Belaidės sistemos vystosi labai sparčiai. Daugumai montuotojų belaidės apsaugos sistemos yra neišvengiama blogybė, nepageidaujama veiklos sritis, jos įrengiamos tik tada, kai neįmanoma įrengti tradicinės sistemos. Juos baido ir problemos dėl atstumo. Gamintojų pateikiami atstumai yra maksimalios reikšmės (dažniausiai keli šimtai metrų). Tokie atstumai galioja radijo bangų sklidimui idealiomis sąlygomis. Tuo tarpu praktikoje tokios sąlygos pasitaiko retai. Kartais atsitinka taip, jog ir dvi sienos ar storesnė perdanga jau sudaro neįveikiamą kliūtį 433 MHz dažnio radijo bangoms. Būtent šis dažnis naudojamas daugumoje belaidžių sistemų. Tačiau šiandien panašias problemas dauguma belaidžių sistemų gamintojų jau išsprendę. Šiuolaikinės belaidės sistemos labai dažnai nenusileidžia laidinėms, o kai kuriais atvejais net ir lenkia jas savo galimybėmis.

Be to, neturime pamiršti ir vartotojų, kuriems užbaigtame biure ar name belaidė sistema dažnai yra vienintelis būdas įrengti būtinas apsaugos priemones. Panašiai yra ir istorinio paveldo objektuose, kur laidinės sistemos įrengimas yra sunkus, negalimas, o dažnai netgi draudžiamas estetiniais sumetimais.

Kokios belaidžių apsaugos sistemų populiarėjimo priežastys?

1. Sumažėjo tokių sistemų įrangos bei jos įrengimo kaina. Dabar pardavimas išaugo net kelis ar keliolika kartų. Belaidžių sistemų įranga žymiai atpigo, o įvertinus įrengimo kaštus ir laiką, sugaištą laidinės sistemos instaliavimui, bendra kaina darosi panaši. Norėdami sumažinti sistemų kainą, gamintojai pradëjo siūlyti belaidžių apsaugos sistemų komplektus (valdymo pultus, jutiklius, daviklius ir t. t.).  Belaidę sistemą galima įrengti per dvi-tris valandas, o laidinė reikalauja žymiai daugiau laiko - todėl laidinės sistemos įrengimo kaina ženkliai išauga.

2. Belaidžių apsaugos sistemų patogumas. Belaidės apsaugos sistemos yra patogus ir daugeliu atvejų vienintelis sprendimas objektuose, kur sunku arba apskritai neįmanoma išvedžioti kabelius (pvz. senuose pastatuose). Tai aktualu, kai klientas apie signalizaciją pagalvoja tik po remonto.

3. Smarkiai patobulėjo belaidžių sistemų technologijos, išaugo belaidžių valdymo pultų galimybės. Padidėjo zonų skaičius. Prie belaidžių valdymo pultų galima prijungti ir laidinius jutiklius. Pultų darbas tapo daug stabilesnis.

4. Atsirado naujos dažnio technologijos, todėl padidėjo signalo skvarba. Praktikoje tai reiškia, kad sienos, skiriančios jutiklį nuo imtuvo, nekliudo perduoti signalą. Tokiu atveju, nors imtuvą pasiekia ne visas 100% procentų signalo galios, sistema dirba stabiliai ir patikimai.

5. Kita naujovė – unikalus energijos tausojimo mechanizmas APS. Jo veikimo principas: signalų siuntimas ribojamas, jeigu jutiklis yra nuolat sužadinamas, pvz. yra judrioje vietoje. Signalas siunčiamas ne anksčiau kaip praėjus dviem minutėms po paskutinės judesio detekcijos. Kai kurie gamintojai deklaruoja, kad 3 voltų ličio baterija judesio jutiklyje gali dirbti net iki keturių metų. Jeigu baterija nusėdo, jutiklis siunčia atitinkamą signalą į valdymo pultą, ir nuo šio momento turime mėnesį laiko baterijai pakeisti.

6. Belaidės apsaugos sistemos tapo patikimesnės. Signalų informacijos paketą sudaro informacija apie sistemos būklę, aliarmą. Jutikliai kas keliolika minučių siunčia pranešimą apie savo veikimą. Tai yra taip vadinamas jutiklių priežiūros testas, kurį galima išjungti. Jei valdymo pultas per užprogramuotą laiką negauna tokio signalo, pvz., jeigu kažkas pavogė ar sunaikino jutiklį, sistema įjungia aliarmo signalą.

7. Išsiplėtė laidinių ir belaidžių jutiklių gama. Atsirado judesio jutikliai, nereaguojantys į naminius gyvūnus. Kiekvienas gamintojas siūlo ir belaidžius stiklo dūžimo, dūmų jutiklius, pavojaus mygtukus. Gaminami ir belaidžiai perimetro apsaugos jutikliai.